Fizinio pasirengimo nustatymas

Fizinės sveikatos vertinimo sistema, sukurta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kineziologijos ir sporto medicinos katedros mokslininkų, sveiko žmogaus fizinės sveikatos komponentų - fizinio aktyvumo, fizinės būklės ir fizinio pajėgumo kompleksiniam įvertinimui.

Tai puikus įrankis fizinio aktyvumo srityje dirbantiems specialistams kaupti tyrimų duomenis, juos saugoti, analizuoti bei formuoti fizinio aktyvumo rekomendacijas tirtiems asmenims.

Fizinės sveikatos vertinimo sistema sudaryta iš moksliniais tyrimais pagrįstų vertinimo metodų: matavimų, atlikties testų bei klausimynų. Tyrimų rezulatai gali būti analizuojami dviem būdais – populiaciniu lygiu, kuomet pateikiama pasirinktos imties aprašomoji statistika bei individualiu lygiu – kuomet pateikiami kiekvieno asmens tyrimų rezultatai bei kompleksiniai įverčiais procentine išraiska. Tai reiškia jog visų tirtų fizinės sveikatos komponentų duomenys apibendrinami ir tiriamajam pateikiami procentine išraiška.

Fizinė būklė vertinama fizinio išsivystymo rodikliais (ūgis, kūno svoris, forsuota gyvybinė plaučių talpa (FVC), plaštakos suspaudimo jėga) ir širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais ramybės metu (pulsas ir sistolinis arterinis kraujo spaudimas) ir po fizinio krūvio (pulso atsistatymo greitis po 20 pritūpimo). Tai daugeliui prieinami, paprasti ir integruoti tyrimo metodai, nereikalaujantys specialaus pasiruošimo ir sudėtingų matavimo priemonių panaudojimo.

Fizinis pajėgumas vertinamas testų rinkiniu EUROFIT. Jo paskirtis – išmatuoti su sveikata susijusį fizinį pajėgumą, matuojant ir įvertinant žmonių fizinio pajėgumo požymius, susijusius su sveikata, stiprinti žmonių sveikatą, funkcinį pajėgumą ir didinti gyvenimą gerovę. Fizinis pajėgumas vertinimas matuojant fizines ypatybes: ištvermę, jėgą, lankstumą, pusiausvyrą, koordinaciją, viskrumą bei greitumą. Fizinės ypatybės vertinamos specialiais atlikties testais. Fizinio pajėgumo vertinimo testai Eurofit yra informatyvūs, praktiški, paprasti ir juos galima atlikti įprastinėmis sąlygomis. Tam nereikia erdvių patalpų ar sudėtingos laboratorinės įrangos. Naudojant nedidelį kiekį matavimo prietaisų ir instrumentų jie gali būti atlikti paprastoje sporto salėje. Testuoti gali specialiai parengti asmenys, turintys testavimo įgūdžių, suprantantys kiekvieno testo logiką ir interpretaciją, pripažįstantys tikslų testavimo procedūros ir sąlygų standartizavimą. Eurofito testų rezultatai vertinami lyginant juos su ankstesnių tyrimų pagrindu sudarytomis referencinėmis skalėmis.

Kūno kompozicijos vertinimas pagal išmatuotas riebalines odos raukšles (ROR) ir atliktus skaičiavimus gana tiksliai leidžia nustatyti tiriamojo santykinę riebalų masę, kūno riebalų kiekį kilogramais ir aktyvią kūno masę. Tiriamiesiems riebalinės odos raukšlės (ROR) matuojamos trijose kūno vietose: trigalvio žasto raumens, antdyglinė ir šlaunies merginoms, bei krūtinės, pilvo ir šlaunies vaikinams. Pagal šiuos matavimus yra apskaičiuojama santykinė kūno riebalų masė ir įvertinama pagal literatūroje pateiktas normas.

2 km. ėjimo testas naudojamas norint nustatyti tiriamojo širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų funkcinę būklę apskaičiuojant fizinio pajėgumo indeksą. Tiriamasis sparčiu žingsniu turi nueiti 2 km atstumą. Fiksuojamas 2 km įveikimo laikas ir skaičiuojamas pulsas iš karto po finišo. Pagal specialias formules apskaičiuojamas fizinio pajėgumo indeksas bei VO₂max.

Juosmens / dubens santykis apskaičiuojamas norint įvertinti tiriamojo kūno riebalų pasiskirstymą organizme. Šis rodiklis skaičiuojamas liemens apimtį (cm) dalinant iš dubens apimties (cm). Liemens apimtį rekomenduojama matuoti siauriausioje liemens vietoje, dubens – plačiausioje jo vietoje. Pagal juosmens / dubens santykį nustatomas lėtinių neinfekcinių ligų, susijusių su viršsvoriu rizikos laipsnis.

Liemens raumenų jėgos ištvermės testu nustatoma pilvo ir nugaros srities raumenų jėgos ištvermė bei šių raumenų santykis. Šis testas nurodo liemens raumenų funkcinę būklę, o santykiu įvertinamas liemens raumenų disbalansas. Kuo didesnis disbalansas tarp šių raumenų grupių – tuo žmogus turi didesnę riziką patirti nugaros skausmus bei vystytis stuburo ligoms. Liemens raumenų jėgos ištvermė vertinamas atlikties testais.

Baecke kasdieninio fizinio aktyvumo klausimynu nustatomas tiriamojo bendras fizinio aktyvumo lygis bei įvertinamas fizinis aktyvumas darbe, sportinėje veikloje bei laisvalaikiu. Klausimyną sudaro 16 klausimų.

Tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas naudojamas norint nustatyti tiriamojo 7 pastarųjų dienų fizinio aktyvumo lygį. Klausmyne pateikiami 7 klausimai, kuriuose prašoma respondento nurodyti kiek dienų, kiek valandų ir minučių per pastarąją savaitę tiriamasis užsimėmė labai intensyvia, vidutiniškai intensyvia fizine veikla, kiek laiko praleido vaikščiodami ir sėdėdami.

 Fizinio pajėgumo vertinimo testai Eurofit yra informatyvūs, praktiški, paprasti ir juos galima atlikti įprastinėmis sąlygomis. Tam nereikia erdvių patalpų ar sudėtingos laboratorinės įrangos. Naudojant nedidelį kiekį matavimo prietaisų ir instrumentų jie gali būti atlikti paprastoje sporto salėje. Testuoti gali specialiai parengti asmenys, turintys testavimo įgūdžių, suprantantys kiekvieno testo logiką ir interpretaciją, pripažįstantys tikslų testavimo procedūros ir sąlygų standartizavimą. Eurofito testų rezultatai vertinami lyginant juos su ankstesnių tyrimų pagrindu sudarytomis referencinėmis skalėmis.

Neigaliųjų dviračių sportas

Proga pamatyti neįgaliuosius ir patikėti jų jėgomis

Jau trečiąkart vilniečius ir miesto svečius subūrė dviračių mėgėjų ir profesionalų šventė „Velomaratonas“. Vienai dienai prie Seimo įsikūrė tikras dviratininkų miestelis, mat čia jie rinkosi ne tik dalyvauti dviračių maratone, bet ir pramogauti – jiems organizuotos įvairios atrakcijos, koncertas. Šiemet sostinės gatvėmis važiavo daugiau kaip 7 tūkst. dviračių sporto entuziastų – net dvigubai daugiau nei pernai. Kartu su sportininkais, mėgėjais, vaikais į trasą Vilniaus centre išriedėjo ir apie 20 neįgaliųjų.

 

Šiemet „Velomaratone“ dalyvavo net 20 neįgaliųjų.

 

Renginio žiūrovai galėjo pamatyti, kokios priemonės dviračių maratone leidžia dalyvauti neįgaliesiems. Čia buvo specialiais dviračiais važiavusių, judėjusių vežimėliais su pritvirtintais varytuvais, dalyvavo ir aklosios bei palydovo tandemas.

Sportą populiarinantis renginys

Renginio organizatorius, Vilniaus savivaldybės viešosios įstaigos „Sveikas miestas“ vadovas Mantas Paulauskas pasakoja, jog pagrindinis organizacijos tikslas – sudominti žmones ir paskatinti juos sportuoti, gyventi sveikiau. Tai bandoma daryti organizuojant įvairius renginius, populiarinant atskiras sporto šakas. Jis taip pat pažymėjo, jog juose visad kviečiami dalyvauti ir neįgalieji. Jų aktyvumo sulaukta pavasario pabaigoje organizuotame tinklinio sėdint turnyre – čia, pasak M.Paulausko, dalyvavo net 4 neįgaliųjų komandos. VšĮ „Sveikas miestas“ vadovo nuomone, tokie renginiai – puiki proga neįgaliųjų integracijai į visuomenę, mat tik taip – veikiant, sportuojant kartu galima keisti požiūrį, susipažinti, o organizuojant renginius tik neįgaliesiems jie tik dar labiau izoliuojami. Organizatorius taip pat tikisi, jog tokie dviratininkų važiavimai vyks dažniau nei kartą per metus ir taps gražia savaitgalio tradicija. Juose bus kviečiami dalyvauti ir neįgalieji. Tikimasi, jog masiniai dviratininkų važiavimai ne tik skatins žmones sportuoti, bet ir ugdys kitų eismo dalyvių važiavimo kultūrą, skatins rūpintis dviratininkams būtinomis sąlygomis ir pan.

Proga patikėti savo galimybėmis

VšĮ „Sveikas miestas“ žmonių su negalia sporto projektų vadovas, tenisininkas Aleksandras Pacevičius pasakoja, jog mintis į dviračių maratoną pasikviesti neįgaliuosius kilo užpernai jame dalyvavusiam Vytautui Mateikai. Tuomet jis buvo vienintelis dalyvis, judantis rateliais su prie jų pritvirtintu varytuvu. Pernai dėl prasto oro V.Mateika maratone nedalyvavo, mat, pasak jo, nepalankios oro sąlygos neįgaliesiems sukelia daug daugiau kliūčių, nei gali pasirodyti negalios neturintiems žmonėms. Šiemet V.Mateika, mėgstantis aktyvų laisvalaikį, įsigijo specialų rankomis varomą neįgaliesiems skirtą dviratį. Tiesa, jį vyras siuntėsi iš užsienio, mat Lietuvoje jų labai nedaug ir kainuoja jie labai brangiai.

V.Mateikos manymu, dalyvavimas dviračių maratone – puiki galimybė smagiai praleisti laiką ir gerokai pasportuoti, mat nuvažiuoti kad ir 1 distancijos ratą (apie 8 km) – nemenkas iššūkis, juolab jei dviratis varomas rankomis. Jis dalyvavimą renginyje taip pat vadina proga parodyti kitiems, jog neįgalieji daug gali. Tapęs panašaus likimo žmonėms tam tikru pavyzdžiu, padrąsinusiu ir įtikinusiu, jog kelias į dviračių maratoną atviras ir negalią turintiesiems, V.Mateika tikisi, jog ateityje šis renginys taps gražia tradicija ir burs vis daugiau neįgaliųjų.

Aleksandras Pacevičius pasakojo, jog neįgaliųjų nereikėjo įkalbinėti dalyvauti – šią iniciatyvą jie priėmė ir palaikė.

„Velomaratone“ – 20 neįgaliųjų

20 neįgalių dviratininkų komandą subūrusi Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė teigė, jog dalyvių galėjo būti dar daugiau. Nusprendę dalyvauti neįgalieji kreipėsi į organizatorius ir kartu bandė išspręsti problemas dėl būtinos technikos – varytuvų, mat specialius neįgaliesiems skirtus dviračius turi labai nedaug neįgaliųjų. Pasak R.Kavaliauskaitės, tokias kompensuojamas techninės pagalbos priemones (varytuvus) paprastai turi ne didžiuosiuose miestuose gyvenantys neįgalieji, tad gauti daug varytuvų iš Techninės pagalbos neįgaliesiems centro Vilniuje nebuvo lengva ir jų skaičius buvo ribotas. Patirtis parodė, jog prie šio net neįgaliesiems neįprasto važiavimo būdo reikia priprasti, mat bene pirmą kartą taip važiavęs Martynas Vaitiekūnas neišvengė sužalojimų. Laimei, rimtesnių nelaimių pavyko išvengti. Dviračių maratone taip pat dalyvavo ir vienas tandemas, kuriuo su palydovu važiavo regėjimo negalią turinti moteris. Pasak V.Mateikos, dviračių maratoną stebėjusieji šįkart galėjo pamatyti faktiškai visas priemones ir būdus, kaip jame gali dalyvauti neįgalieji: specialius dviračius, kuriais važiuojama sėdomis ar pusiau gulomis, prie ratelių tvirtinamus varytuvus ir tandemą.

Pasak Martyno Vaitiekūno, važiuoti su varytuvu reikia pasimokyti – būtina įgusti jį valdyti ir manevruoti.

Palaikė iniciatyvą

A.Pacevičius pasakoja, jog neįgaliųjų nereikėjo įkalbinėti dalyvauti „Velomaratone“ – apie šią idėją sužinoję iš pažįstamų, interneto, spaudos jie ją palaikė, tad tereikėjo sudaryti būtinas sąlygas. Pasak M.Paulausko, toks neįgaliųjų ir organizatorių dialogas leido geriau suprasti specialiuosius dalyvių poreikius ir užtikrinti jiems patogesnes galimybes. Pasirūpinta atskiromis tik neįgaliesiems skirtomis automobilių statymo aikštelėmis, kuriose dviračių maratono dalyviai galėjo palikti automobilius. Dalyvių prašymu organizatoriai jiems parūpino šalmus, mat pagrindinis „Velomaratono“ principas – saugus važiavimas dviračiu.

Džiugu, jog ši tiek organizatorių, tiek pačių neįgaliųjų iniciatyva pavyko. Negalią turintieji galėjo ne tik išbandyti savo jėgas, bet ir parodyti tai kitiems dviračių maratono dalyviams. Pastarieji galėjo iš arti pamatyti, kad neįgalumas – ne priežastis užsidaryti ir atsisakyti viešumos.

Važiavimas dviračiu video

http://www.youtube.com/watch?v=wkWAcrQlxf4